koburti

kõburti, -a, -o intr. 1. sunkiai, pamažu judėti, sunkiai vaikštinėti: Vos bekruta senis, o vis dar kõbura gaspadoriauti Žem. Kaip prie sveikatos tavo senoliukas? – Na, nei šio, nei to: kõbura dar doklelis po truputį Mžk. Mūsų mergė prie darbo laukuose vos kõbura Sr. Boba serganti led kõbura, led galia pasikušinti, koja už kojos eiti J. 2. Ms, Slnt kabėti. | refl. prk.: Bekõburas (spurda) dar, bet jau stos į kolchozą ir gaspadoriai Ggr. \ koburti; atkoburti; pakoburti